„Kauno energija“ nepagrįstai didina šildymo kainas, todėl kauniečiai už šildymą sausį turės mokėti net 20 proc. arba beveik 2 mln. eurų brangiau nei Vilniaus gyventojai, teigia nepriklausomi šilumos gamintojai.

„Nepriklausomų gamintojų parduodamos šilumos kainos Kaune ir Vilniuje sausį – praktiškai identiškos. Tačiau kauniečiai, dėl „Kauno energijos“ kainodaros ir pelno siekio, už paslaugą sumokės beveik 2 mln. eurų daugiau“, – teigia V. Kisielius.

Jis nurodo, kad nepriklausomi gamintojai tiek Kaune, tiek Vilniuje sausį šilumą parduoda po maždaug 30 eurų už megavatvalandę (MWh). Nepaisant to, galutinė kaina vartotojams smarkiai skiriasi – vilniečiai sausį už šilumą mokės 46,3 euro, o kauniečiai – net 56,7 euro už MWh.

„Toks skirtumas yra mažų mažiausiai keistas, jeigu vertintume tai, kad Kaune didžioji dalis šilumos gaminama iš biokuro, o Vilniuje – iš dujų, kurios yra beveik tris kartus brangesnės. Tai yra įrodymas, kad esminę įtaką vartotojų mokamai galutinei šilumos kainai daro ne gamintojai, o pati „Kauno energija“, – sako V. Kisielius.

Jis taip pat pabrėžia, kad nepriklausomi gamintojai šilumą gali parduoti tik tuomet, kai ją pagamina pigiau, nei tą padaryti galėtų patys šilumos tiekėjai.

„Dėl šios priežasties nepriklausomų šilumos gamintojų dalyvavimas ir konkurencija rinkoje visada tik atpigina šilumą. Nepagrįstai didinti kainas jiems draudžia galiojanti tvarka“, – teigia V. Kisielius.

Jis nurodo, kad praėjusiais metais nepriklausomi gamintojai pagamino daugiau nei 60 proc. Kaunui reikalingos šilumos, o vidutinė jos kaina siekė 21 eurą už MWh. „Kauno energija“ vidutinės savo šaltinių šilumos gamybos kainos neskelbia. Tačiau, preliminariais asociacijos skaičiavimais, ji gali būti daug didesnė ir svyruoti tarp 30-40 eurų už MWh.

„Viešai galime matyti tik „Kauno energijos“ valdomos UAB „Petrašiūnų katilinė“ kainas. Ši įmonė kas mėnesį vykstančiuose šilumos supirkimo aukcionuose praktiškai visuomet pasiūlo didžiausias kainas. Tai – brangiausia šilumos gamintoja Kaune“, – sako V. Kisielius.

Pasak jo, „Petrašiūnų katilinės“ kaina nuo praėjusių metų liepos išaugo net tris kartus.

„2016 metais visi mūsų asociacijos nariai Kaune veikė nuostolingai, o bendras jų nuostolis siekė 1,7 mln. eurų. Tuo tarpu „Kauno energijos“ grupė uždirbo 7,5 mln. eurų pelno arba net 22 kartus daugiau nei 2012-aisiais. Tai – įspūdingas pelningumas vartotojų sąskaita“, – stebisi V. Kisielius.

Jis įsitikinęs, kad sausį Kaune padidėjusi šildymo kaina galėtų būti sumažinta, jei „Kauno energija“ ne tik atpigintų šilumos gamybą, bet ir pagaliau grąžintų kauniečiams daugiau nei dešimt milijonų eurų siekiančias ankstesnių metų permokas.

„Skaičiuojame, kad vartotojai „Kauno energijai“ už šilumą 2015-2016 metais gali būti permokėję apie 10-15 mln. eurų. Jei Kainų komisija perskaičiuotų bazinę šilumos kainą Kaune, šios permokos būtų grąžintos gyventojams ir šilumos kainos sumažėtų“, – sako V. Kisielius.

Pasak jo, perskaičiavus šilumos kainą Kaune, ji galėtų siekti iki 40 eurų už MWh bei būti mažiausia šalyje.